Letter - LT

Mieli piliečiai,

Jau seniai nebendravome. Manau, atėjo laikas vėl pasikalbėti.

Žinau, kad keli pastarieji metai nebuvo lengvi. Daug kas pasikeitė šeimai susivienijus – ir išaugus. Beveik iki pamatų sugriovėme savo namus – net du kartus. Bet griuvėsius pavyko atstatyti, per prakaitą ir ašaras. Mes nuvertėme sieną – baimės sieną. Sukūrėme sąlygas lengviau gyventi, dirbti ir mokytis – arba vykti atostogų.

Nuo pirmųjų dienų kartu daug kas pasikeitė. Dabar esame tikra šeima. Drauge pasiekėme nuostabių dalykų. Mūsų darbai, gyvenimo kokybė, rūpestis vieni kitais – visu tuo galime didžiuotis. Esame sveikesni nei kada nors anksčiau. Mūsų kultūros įvairovės pavydi visas pasaulis. (Pastebėjote, kiek turime lankytojų?)

Bet negalime gyventi praeitimi... ar įstrigti dabartyje.

Štai todėl ir rašau šį laišką. Dabar mus supa nežinomybė, ir, norėdami iš jos ištrūkti, turime surasti būdą suformuoti savo ateitį.

Galbūt kartais atrodydavo, kad kalbu tik aš. Išties iš visų jėgų stengiausi dėl Jūsų – dėl mūsų visų. Kad mūsų namai taptų saugia ir patogia vieta. Bet gali būti, kad ilgainiui pernelyg pasinėriau į savo projektus ir rūpesčius – plėsti namus, planuoti sąskaitų apmokėjimą, sutikti apie naujus gyventojus.

Pamenate – kartą man paaiškinote, koks turėtų būti mūsų ryšys? Taigi, dabar ant stalo dedu atverstas kortas. Taip, noriu Jus patraukti savo pusėn.

Visų pirma turime darsyk išsiaiškinti namų taisykles, kurios yra neginčytinos – ir mums, ir naujakuriams. Po mūsų stogu kiekvieno žmogaus orumas turi būti gerbiamas. Be kalbų. Sutarėme vieni kitiems suteikti laisvę rinktis tikėjimą ir išsakyti savo nuomonę – jei tik tai nekenkia bendruomenei. Laikytis šių taisyklių ne visada buvo paprasta. Bet mes žinome, kokios svarbios šios vertybės. Ir dar vienas klausimas – pasitikėjimas. Jis nepaprastai svarbus. Mes gyvename kartu. Toks mūsų susitarimas. (Dar vienas dalykas, kurio mums pavydi pasaulis.) Mūsų namų durys uždarytos tiems, kurie jo negerbia.

Suprantu – galbūt atrodo, kad ne visuomet pirmiausiai galvojau apie Jus. Bet leiskite patikinti – būtent apie Jus! Stengiausi, kad parduotuvės būtų atviros, o lentynose nestigtų prekių. Kad mūsų aplinka būtų saugi. Kad šeima išliktų vieninga.

Viena tema, žinau, šiuo metu neramina mus visus. Saugumas. Ypač po eilės siaubingų įvykių. Mes stipriname sienas ir aukštųjų technologijų sistemą kovai su terorizmu, kuri mums suteiktų visą reikiamą informaciją. Netgi vienijame ginkluotąsias pajėgas.

Bet saugumas susijęs ir galimybe siekti pažangos. Kuriame idėjas, kaip kurti naujas darbo vietas, ypač jaunimui, ir kaip rengti mokymus visiems, kuriems jų reikia. Kalbu apie dirbtuves, laboratorijas, parduotuves ir statybų aikšteles. Mes siekiame, kad nei vienas nebūtų pamirštas.

Gyvename beprotišku greičiu besisukančiame pasaulyje. Daugybė šalių, anksčiau pirkusių mūsų produkciją, dabar ją gaminasi pačios. Privalome rasti būdų išlikti veržlūs – kad visi gautume naudos. Kartu galime būti tokie stiprūs. Tokie kūrybingi. Neturėtume bijoti pasaulio. Privalome kartu suformuoti naują pasaulinę strategiją, kad išliktume priekyje.

Kūrybiškumas ir darbas drauge – gal net ir su robotais – tai įgūdžiai, kurių žmonėms reikia. (Reikia pažinti ir mūsų vertybes – prisiminkite „namų taisykles“!). Turime išmokti užduoti tinkamus klausimus ir mąstyti nestandartiškai. (Tai ne tik vaikams skirtos užduotys!)

Šiame laiške bandžiau išsakyti, ką manau apie esamą padėtį. Ir dar pora dalykų, mano įsipareigojimų Jums – pakelti ragelį kaskart, kai skambinsite, ir nežadėti daugiau, nei galiu įgyvendinti (nepamirškite – jei žodžiai skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, dažniausiai taip ir nėra.)

Tikiuosi, kad tai sustiprins mūsų tarpusavio pagarbą. Aš noriu išgirsti Jūsų nuomonę.


Be the first to comment

Please check your e-mail for a link to activate your account.

We use cookies on this site to enhance your user experience. By clicking any link on this page you are giving your consent for us to set cookies. To find out more read our Privacy Policy.